Priešistorė – (kartais proistorė) taip tradiciškai vadinama žmonijos istorija iki rašto išradimo, nors dabar proistorės pabaiga vis dažniau imama sieti su agrokultūros pradžia. Terminą pirmą kartą pavartojo prancūzų mokslininkai (Pré-historique) XIX a. pradžioje, apibūdindami radinius Pietų Prancūzijoje urvuose. Žmonijos priešistorės tyrimais užsiima archeologija ir paleoantropologija.

Kadangi priešistorės pabaiga dažniausiai siejama su rašto atsiradimu, skirtingose kultūrose priešistorės pabaiga atėjo skirtingu metu, o kai kurios kultūros savo rašto iš vis nebuvo sukūrusios.


Tradiciškai priešistorė skirstoma į laikotarpius, pasiūlytus danų mokslininko C. J. Thomsen (Tomseno):

* akmens amžių:
o paleolitą (ankstyvasis akmens amžius);
o mezolitą (vidurinysis akmens amžius);
o neolitą (vėlyvasis akmens amžius);
* bronzos amžių;
* geležies amžių.

Taip pat dažnai išskiriamas ir eneolito laikotarpis.